Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodromas vis dažniau sulaukia čia nutūpti pageidaujančių  lėktuvų. Paskutinis leidosi ketvirtadienį priešpiet iš Norvegijos Fredrikstad miesto atskridęs lėktuvas, atskraidinęs komercinių tikslų mūsų mieste turėjusius žmones.

Pildosi degalus

Likus penkioms minutėms iki vienuoliktos J. Kumpikevičiaus aerodrome nusileido keturvietis lėktuvas PIPER PA-28 CHEROKEE. Juo atskridę keturi asmenys atvyko susitikti su vienos bendrovės vadovybe.
Aerodrome įsikūrusio Mažeikių aeroklubo direktoriaus pavaduotojas Rimantas Morkūnas pasakojo, kad žiemą aerodromo paslaugomis beveik niekas nesinaudoja, tik kartkartėmis pasipildyti degalų čia nusileidžia naftotiekį Būtingė-Biržai prižiūrinčių specialistų lėktuvas.
„Ankstesniais metais tokiu laiku lėktuvai mūsų aerodrome negalėdavo leistis, nes nusileidimo-pakilimo takas būdavo šlapias. Kadangi šiemet tokios oro sąlygos, takas labai greitai džiūsta, tad buvo visos sąlygos lėktuvą priimti“, – pasakojo R. Morkūnas.

Pasiruošta iš anksto

Apie norvegų viešnagę aerodromo vadovybei buvo pranešta iš anksto, tad prieš atskrendant lėktuvui palei nusileidimo-pakilimo taką buvo sustatyti visi reikalingi ženklai.
Atskridę svečiai gyrė taką, teigė, kad jis yra puikus. Anot R. Norkūno, sėkmingai nusileisti lėktuvui turėjo įtakos ir plačios jo padangos.
Mažeikiuose ketvirtadienį nusileidęs lėktuvas pagamintas 1968 metais, jo ekonomiškiausias eksploatacinis greitis – apie 200 km/h, svoris – apie vieną toną, variklio tūris – 160 AG.
Sertifikuotas J. Kumpikevičiaus aerodromo nusileidimo-pakilimo takas yra 450 metrų, norvegų   lėktuvui nutūpti jo prireikė 150, pakilti – 350 metrų.

Rengiasi pradėti sezoną

Jei nepasikeis oro sąlygos, Mažeikių aeroklubas šeštadienį planuoja pradėti skraidymo sezoną. Bus pradėtas ruošti naujajam sezonui turimas lėktuvas: tam, be piloto Vidmanto Macevičiaus, reikalingas vienas lakūnas  instruktorius: jie turės atlikti pagal programą numatytus pratimus. Lėktuvo įvedimas į rikiuotę, kad jis paskui galėtų skraidinti parašiutininkus, užtrunka apie valandą skraidymo – tai aviacijoje yra gana nemažas laiko tarpas, o tie skrydžiai nemažai kainuoja.
„Tokie yra reikalavimai, tokios taisyklės ir niekur nedingsi. Atlikus visus tuos bandymus ramu ir mums patiems. Lėktuvo parengimas naujam sezonui – visos dienos darbas, ir tai sunku suspėti. Dabar aerodromas dar nėra visiškai sausas, bet jei dar viena tokia graži savaitė, galėtų pradėti treniruotis parašiutininkai“, – planavo R. Morkūnas.

Estus išgelbėjo radionavigacinė sistema – paspaudus signalą „SOS“, aparatas parodė Mažeikių aerodromo koordinates ir charakteristikas, todėl jie galėjo saugiai nusileisti. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

„Tai kaip Dievo dovana“ – po netikėto ir neplanuoto nusileidimo Mažeikių aerodrome kalbėjo Estijos pilotų ekipažas.

 Lėktuvas išniro iš debesų

Prisimindamas sekmadienio vidurdienio įvykius Julijono Kumpikevičiaus aerodromo instruktorius-treneris Rimantas Morkūnas dar ir dabar neslepia emocijų.

„Tą popietę planavome šuolius parašiutu, tačiau oro sąlygos vertė nerimauti – ore tvyrojo rūkas, dangų buvo aptraukę debesys. Staiga iš debesų išniro lėktuvas su visomis įjungtomis šviesomis, apsuko aplink aerodromą ratą ir nutūpė mūsų aerodrome. Iš orlaivio išlipo ekipažo vadas ir, žiūriu, rankos dreba. Iš to susijaudinimo jis net užmiršo apie nusileidimą informuoti Lietuvos oro dispečerius“, – pasakojo R. Morkūnas.

Paaiškėjo, kad lėktuvą „AN-2“ iš aerodromo, esančio netoli Talino, į Klaipėdos avialinijų bendrovę remontui skraidino trijų asmenų Estijos kariuomenės ekipažas.

Oro sąlygos pasikeitė akimirksniu

Pirminiais duomenimis, kai lėktuvas pakilo iš Estijos aerodromo, oro sąlygos skrydžiui buvo puikios. Tačiau jau po kelių minučių viskas pradėjo radikaliai keistis, dėl rūko ir lietaus lėktuvo nebegalėjo priimti jau ne tik Klaipėdos aerodromas, bet ir lėktuvą išleidęs Estijos aerodromas.

„Kaip alternatyva nusileisti buvo galimi Palangos, Šiaulių, Vilniaus ar Kauno oro uostai, tačiau jie negalėjo priimti lėktuvo, kuriame neįmontuotas radiolokacinis atsakiklis. Estus išgelbėjo radionavigacinė sistema – paspaudus signalą „SOS“, aparatas parodė Mažeikių aerodromo koordinates ir charakteristikas, todėl jie galėjo saugiai nusileisti. Orientuotis padėjo kiekvienais metais iš naujo perdažomos pakilimo-nusileidimo tako linijos“, – pasakojo instruktorius.

 Lėktuvas nakčiai buvo priglaustas, o pirmadienį perskraidintas į uostamiestį, ekipažą dar tą patį vakarą išsivežė estai.

Pasak R. Morkūno, tai jau antras kartas, kai Mažeikiuose suteikiama pagalba lakūnams. Prieš kurį laiką Vokietijos lėktuvui skrendant virš mūsų šalies pradėjo bėgti tepalai ir mažeikiškiai suteikė pagalbą.

„Mes esame parengę Mažeikių aerodromą tokiems ypatingiems atvejams, jis funkcionuos tol, kol leis oro sąlygos. Yra žmonių, kurie yra užsiregistravę skrydžiams lėktuvu ir šuoliams parašiutu, tikimės, kad šiemet dar pavyks visa tai įgyvendinti“, – sakė aviatorius.